Dailininko knygos dilema: Kas ji yra ir kas nėra?

Artist's books: Yuko Wada, Japan; Nancy Hart, U.S.A.; Hisako Inui, Japan.

Lietuviškoji dailininko knyga pasaulio kontekste

 

Kęstutį Vasiliūną kalbina Eglė Petreikienė
Papildytas žurnalo Nemunas 2019, No. 4 tekstas

Pradžioje patikslinkime žanro pavadinimą. Konceptuali dailininko sukurta knyga, kaip meno objektas, užsienio šalyse vadinama „artist’s book“ (artist arba artists’ book). Lietuvių dailėtyroje ir spaudoje randame įvairių terminų: „autorinė“, „menininko“ arba „dailininko“ knyga. Ar šiuo klausimu taip sunku sutarti?

Į Vilniaus 7-ają dailininko knygos trienalę pasikonsultuoti, kas visgi yra toji dailininko knyga, atvažiavo Norvegijos meno kritikė Vilborg Stubseid Hovet, rašanti knygas būtent šia tema. Ji teiravosi ir dėl lingvistinio niuanso, kur žodžių junginyje „artist’s book“ dėti apostrofą, kad skambėtų teisingai, ir kas priskirtina šiam žanrui. Pavyzdžiui, kas yra „zinai“ – ar tai dailininko knygos? O XX a. pradžios „samizdatas“? O sukurti rankomis, gražiai įrišti meniški leidiniai? Koks turi būti tiražas, ar jis ką nors lemia? Ką manau apie Rivos Castleman „A Century of Artists Books“? Ir daug kitų klausimų.

artists-book-object_Hanne-Stochholm_Talk-1

Hanne Stochholm, Danija

Įvairūs įrišimo būdai tėra priemonė – kuriant dailininko knygas netradiciniai įrišimo metodai dažnai pasirodo paveikesni nei plačiai žinomi. Naudojamos tradicinės grafikos technikos (litografija, šilkografija, medžio raižinys ar giliaspaudė) nelemia leidinio priklausymo šiam žanrui. Jo terminai sudėtingi visomis kalbomis: Libro d’Artista itališkai, Livre d’Artiste prancūziškai, Künstlerbuch vokiškai, Книга художника rusiškai – daug kas mano, kad tai tas pats, bet taip nėra, nors verčiant pažodžiui reikšmė lyg ir atitinka. Dažniausiai šie pavadinimai nusako laikotarpį ir stilių: Livre d’Artiste – XIX a. pabaiga – XX a. pradžia, kai Prancūzijoje dailininko knygos buvo kuriamos buržuazijai, kviečiant bendradarbiauti jaunus perspektyvius menininkus ir naudojantis to meto naujausiomis leidybos technologijomis. Miestiečiui pirkti tapybos darbus buvo brangu, pigiau – įsigyti kūrinių atspaudus. Perspektyvus pradedantis poetas, gera leidykla, talentingas jaunasis menininkas, kokybiškas popierius, prabangi spauda – sujungus šiuos elementus, turėjo išeiti nuostabi, unikali, pasirašyta, nedidelio tiražo knyga, dažnai vadinama „portfoline“ (portfolio), nes lapai būdavo nesurišti, kad juos išėmęs galėtum įrėminti ir pasikabinti ant sienos. Tai – Livre d’Artiste. Knygų lentynoje dulkančiu leidiniu mažai kam pasigirtum, o rėmuose eksponuojamas menas įspūdingesnis. Dabar terminas Livre d’Artiste reiškia, arba turėtų reikšti, kad tai – klasikinio stiliaus dailininko knyga. Jos kuriamos ir šiuo metu, bet jų niekas taip nevadina net ir pačioje Prancūzijoje. „Künstlerbuch“ – leidiniai, sukurti Vokietijoje, Austrijoje ar Šveicarijoje dažniausiai remiantis ekspresionistine stilistika (tekstai, vaizdai, šriftai). Kaip ir prancūzai, vokiečiai dažniausiai ima garsaus rašytojo kūrinius ir juos iliustruoja. Ant kokybiško popieriaus puikiai atspausti künstlerbuch’ai, žiūrint iš dabartinės pozicijos, yra komerciniai leidiniai, komercinės dailininko knygos. Vokietijos meno rinka pati didžiausia Europoje, turinti daug kolekcininkų, muziejų ir bibliotekų, kolekcionuojančių dailininko knygas. Tad menininkai jas kuria atsižvelgdami į paklausą – iliustruodami vis tuos pačius literatus, dažniausiai rusų arba žydų poetus. Garsių pavardžių dešimtukas yra komercinės sėkmės garantas. Tokios dailininko knygos tobulai atspausdinamos ant puikaus popieriaus „Letterpress“ mašinomis, iliustracijos sukuriamos medžio raižinio, litografijos arba giliaspaudės technikomis. Profesionaliai įrištos geriausiose privačiose knygrišyklose, jos, nors ir atrodo prabangiai, iš tiesų yra nuobodokos, per daug „teisingos“, ir kas man atrodo svarbiausia, truputi „out of time“. Be to jose išnyksta jas sukūrusio menininko individualumas, lieka tik tradicija.

Joseph_Johannes_Visser_The-Netherlands_1

Joseph Johannes Visser, Olandija

Vadinti dailininko knygą „autorine“ absoliučiai netikslu. Tai nevartotinas terminas, nes visi leidiniai turi autorius, ir ne tik leidiniai. Ar kas nors nutapytą paveikslą vadina „autorine tapyba“? Tai kodėl taip mielai vadiname menininko sukurtą knygą „autorine knyga“? Galima diskutuoti dėl pavadinimų – „dailininko“ ar „menininko“ knyga – ir padėti lygybės ženklą.

artists-book-exhibition-00-autorine-tapyba

Autorius. Beautiful autorinė tapyba

Visas pokalbis ir 78 dailininko knygų fotografijos

© Photos: Kęstutis Vasiliūnas
© Circle „Bokartas“, Kęstutis Vasiliūnas

 

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *